2014 m. gruodžio 30 d., antradienis

Mūsų motinos, mūsų tėvai (filmo recenzija)

“Mūsų motinos, mūsų tėvai" („Unsere Mütter, unsere Väter“) arba „Generation War“

TV Filmas, Karinė drama

Vokietija, 2013m.

Režisierius: Philipp Kadelbach

"1941-ųjų birželis. Penketas draugų – Vilhelmas, Frydhelmas, Šarlotė, Viktoras ir Greta –  susitinka mažoje Berlyno kavinėje, kad trejetą iš jų palydėtų į frontą. Jie jauni, mano,  kad visas pasaulis jiems po kojomis, tereikia jį užkariauti. O toliau prasideda pragaras.  1941 m. rusiškos žiemos ir Kursko mūšio pragaras, Zaksenhauzeno koncentracijos stovyklos  ir Berlyno kalėjimų siaubas. 1945-ųjų vasarą jie vėl susitinka toje pačioje kavinėje. Bet  tai jau visiškai kiti žmonės – be iliuzijų, nesuvokiantys, kaip gyventi toliau" - LRT  filmo aprašas

3 x 1val. 30min = 4 val. 30 min. emocijų, įtraukiančio scenarijaus, puikiai scenarijų  perteikiančios režisūros, profesionalaus operatoriaus darbo ir lengvo, vos pastebimo  kompiuterinių efektų panaudojimo, Sunku dėstyti mintis, vos prieš porą minučių prabėgus  titrams, bet manau "šviežios" emocijos netrukdys adekvatiems pastebėjimams lietis.


Filmo scenarijus paremtas tikrais faktais, visi pagrindiniai veikėjai gyveno antro  pasaulinio karo metu. Istorija užrašyta remiantis gyvųjų atsiminimais. Nieko įspūdingo, atrodo juk daugelis to laikmečio teminių filmų paremti amžininkų atsiminimais. Bet šis filmas kažkuo išsiskiria iš Antrojo pasaulinio karo temomis kurtų filmų krūvos. Nors ir pasirinktas epinis scenarijaus modelis, bet manau jis skiriasi tuo, kad jame nėra dažno „generolų karo" modelio. Čia neišvysime aukščiausių Nacistinės Vokietijos postus užimančių karininkų, masinių mūšių scenų ar pačio Hitlerio. Dėmesys skiriamas penkiems draugams užaugusiems tame pačiame Berlyno  kvartale. Jie visi skirtingi, bet jų niekas negali išskirti. Tačiau 1941-ųjų vasarą jiems  tenka susitikti ir pasakyti vienas kitam sudie. Trys iš jų turi vykti į frontą - Vyresnysis leitenantas Vilhelmas, jo jaunylis brolis Frydhelmas ir medicinos sesuo Šarlotė. Dainininkės talentą turinti Greta ir žydas Viktoras lieka Berlyne. Bent jau manė liksiantys... Manė išsiskiriantys iki Kalėdų.

„Mūsų motinos, mūsų tėvai“ daug dėmesio skiriama detalėms, taikliems. Dažnas filmo bruožas, neparodyti kas vyksta ar įvyko, tai perteikiama ženklų  ir asociacijų kalba. Viso filmo metu vedama paraleli pakartojimo, simbolių linija  jungianti pasakojimo pradžią, vidurį ir pabaigą. Tai bendra draugų atsisveikinimo metu padaryta fotografija, Gretos daina, filosofinės frazės, požiūrių modeliai ir svarbiausia jų kaita.

Gyvenant XXI a. ir žinant istorinį kontekstą galima matyti taikliai perteikiamą to meto absurdo, naivumo, garbės troškimo ir idealogijų iškreiptumo vaizdą. Viltį, tikėjimą ir skirtingų nuomonių susirėmimą susidariusios padėties klausimu. Filme daugiau mažiau paliečiami visų likimų žmonės - kariai, aukštuomenė, valstiečiai, žydai. Tačiau tai nėra istorija apie žydų genocidą, tiesa ši istorijos dalis, sakyčiau, paliečiama per mažai, nors genocido pradžia ir vystymasis pateikiami aiškiai ir taikliai.

Kalbant apie operatoriaus darbą, nėra ką daug ir tuščiažodžiauti. Profesionalus, kinematografinis kameros sudėjimas, kompozicija. Puikus ir kito personalo darbas, kokybiškas ir subtilus objektų, erdvių apšvietimas. Iki galo „išdirbtas" dailininkų darbas, apranga, baldai, spalvos, reklaminės iškabos. Audio takelis daug kuo neišsiskiria ir stebuklu pavadinti negalėčiau, bet bendrame vaizdo ir garso rezultate priekabių net ieškodamas vargu ar rasčiau. Susižavėjau postprodukcine spalvų palete, parinkti atspalviai suteikė išskirtinę nuotaiką ir visus vaizdo ir garso aspektus sujungė į vieną bendrą visumą.

Svarbu paminėti ir šio filmo sukeltus atgarsius Europoje, o ypač filme įtrauktose šalyse.  Ukrainai ir Lenkijai kilo pasipiktinimas, dėl vaizduojamo iškreipto jų piliečių elgesio. Rimvydo Laužiko nuomone vienas iš šio filmo tikslų yra siekis „išbaltinti“ nacistinės Vokietijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Esą Lenkijoje holokaustą vykdė lenkai, o Ukrainoje – ukrainiečiai ir apskritai, kad vokiečiai niekuo dėti, jie tokios pat nacizmo aukos kaip ir visa Europa.


Aš manau, kad neturime teisti visos tautos ir kabinti pasiteisinimo etiketės kiekvienam ta tema kurtam filmui. Tuomet Vokietijoje buvo visko, ir pakvaišusių fanatikų užsidegusių Hitlerio vienos tautos idėja, tiek padėtį suprantančių, žmoniškumo turinčiu žmonių, kuriems neliko nieko kita kaip plaukti pasroviui su visa nacizmo mašina.
M.E.

BBC anonsas ir 3 filmo dalys lietuviškai apačioje

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą